LITERATURA

JARAWINAKA (POESÍAS)

MUNAT SALWIYA

Munat salwiya,
Juma patan paynaqkiri
Jan amuyuni, jan ch’amani, jan p’iqini.
Janis lixwinikirista ukjam paynaqkiriruwa Parlt’ista sasina:
"Policarpio, kunats ukjamaki sunsnaqta
Nä patan sarnaqista närus takichasista,
Pir nayampiw parlt’añani
Nayay apt’asita, ukatsti tasamar uskt’asim,
Ukatsti umamp warxatt’am, ukat umant’itaya.
Jan p’iqinikstax p’iqinchämawa,
Jan amuyunikstax amuy churäma,
Kunats ukataq p’iqi muytata
Ina sunsuki umatjam sarnaqta"
Sasaw parlxayista, munat salwiya.
Ukat jichurkamaw
Jumar yuspaqarsma, munat salwiya.
Jumax chiqpacha taqi usuxsatakiw qullatäta
Munat salwiya.

Jumax wali ch’imi nayranitawa
Kuna usunaksauñjaktawa
Urusa k’uchikiw uñnaqa ch’uxña ajanitumampi
Janq’u jikhanimampi
Ukja suma, purap tuqiru uñtanitawa
Munat salwiya.

QUERIDA SALWIYA

Yo camino y te encuentro a cada paso,
Te encuentro cuando estoy desfalleciendo,
Te encuentro cuando estoy perdido.
Cuando estoy sin fuerzas, sin vida, sin ideas
Cuando voy caminando sin rumbo
Como sino tuviera cabeza.
Tú querida Salwiya, me hablas diciendo:
Policarpio, ¿por qué andas atontado?
Caminas pisándome.
Ven, vamos a conversar.
Levántame y colócame en tu vaso,
Llénalo de agua y tómame
Si no tienes ideas, yo te daré ideas.
Si no tienes vida, yo te daré vida.
¿Por qué caminas enloquecido,
atontado como si estuvieras borracho?
Así me hablas, querida salwiya,
Por eso yo te agradezco, querida salwiya,
Ciertamente curaste muchas de mis enfermedades,
Querisa salwiya.

Tú, que tienes la mirada aguda,
El rostro verdecito,
La espalda blanca,
Alegras el día con tus lindos colores,
Querida salwiya.

Policarpio Flores Apaza

puerta

 

 

SIWSINAKA (CUENTOS)

WAYNAMP TAWAQUMPIN MUNASIWIPA

Aka pakamaya comunirarax Ismael waynan siwa siw luririn markapawa Dorotea tawaqux pachpa thakinkanwa.

Ukhamaw Ismael waynax Dorotea Tawaqurux parlxayañ qalltatayna, jichhax uka paninix chikaw awatiñ tuqir sarapxi.

Tawaqux janjakiw uka waynampix parlañ munirjakiti, jichhax chik sarkasax, kunakinisa?

Ukhamaw waynampi tawaqumpix parlañ qalltapxatayna, jichhax kunjamataks waynan utaparux puripxani, ukxat parlapxanixa.

Tawaquna, sarañaniy ukhamx satap laykux, waynax wali kusisitaw utapar irpatayna.
Jichhax utaparux puripxiwa, waynan tatap mamapax ukhamaruw kutinuqapxi, tawaq uñjasax chacha wrmiw wal arusipxi, janipuniw akchas yuqch’atakix munapkataynat uka tawaquruxa.

Ukhamaw waynamp tawaqumpix utat mistusax tawaqun utapar sarxapxatayna, waynarux phuchapatakix wal munapxatayna. Ukatwa katuqapxatayna, waynarux phuchapatakix wal munapxatayna. Ukatwa katuqapxatayna. Ukanx janirakiw jayapkanti, yaqha tuqiruw sarxapxani.

Tawaqun mamap tatapax aski chuymampiw katuqatayna, ukanx janirakiw jayäpanti, Pä semanakiw ukankapxäna.

Ukhamaw uka panini Caranavi markanx sarnaqasipki, uka achachil jak’anx wali sumpun jakasipxatayna.

Ukhamakipunit sarnaqapxani? Jan ukax kuktt’anxapxanixa?

Ismaekux utaparuw kutt’anxi, punchup armt’asiwaykataynas ukaru

Ukhamaw waynax utap tuq sarañatakix ch’urkhisitayna, tawaqurux janiw jayäkat sasaw iyawsayatayna, tawaqux achachilan utapanx sapakirakiw qhiparatayna.

Ismaelux kutt’anisinx, arumaw utapar manti, jan awkipan taykapan uñjata.

Ukhamaw inmaelu waynax munat punchup laykux, tatapan mamapan ukar jamasat mantasax pachpa awkipan amparapan jiwayatayna. Awki taykasti wal jachsusipxatayna, waway wawa… kunataks nayasktwa jan sistax wawa, sasaw jachapxatayna. Jichhax tawaqux kamachakinis uka junt’u uraqinxa.

Ismaelux jiwatawa, tatapaw lunthatapachaw sas jamasat mantkir jachamp jawq’antatayna, jichhax jiwatawa. Ajayupakiw tawaqun qhipap nayrap sarnaqxatayna, Caranavi markanx uma manqhanx Ismaekun ajanupax tawaqurux unstatayna… achachilaruw yatiyanï jalaskaraki.

Jach’a tatax uma manqhanx janiw kuna ajans uñjkanti, jaqichasir tawaqukiw munasiripan ajanup uñjana

Ismaelux jiwatawa, ajayupakiw tawaqun qhipap nayrap sarnaqatayna. Mä saxra wayrar uñtataw tawq chikax jutxatayna, warart’asisa , punchituy punchitu… sasaxa. Achachilax utam tuq sarxam misayarapim, Ismaelutakix, sasaw satayna. Ukhamaw tawaqux utap tuq sarxam misayarapim, ismaelutakix, sasaw satayna. Ukhamawtawaqux utap tuq kut’axatayna. Ukhamaw aka tukt’ayaraki.

Jan tawaqunakanx waynanakans jamasat sarnaqañ amtañanakapataki.

AMOR JUVENIL

Este cuento, "Amor Juvenil" nos refiere las andanzas entre Ismael y Dorotea, dos j;ovene pastores que habiéndose conocido en Pacamaya, llegaron a amarse profundamente hasta comprometerse para el matrimonio. Pero sufren el rechazo de los padres del joven Ismael.


Ante el proceder, los dos jóvenes dejan la casa de Ismael y abandonando el poblado, se dirigen a la casa de Dorotea.


Los padres de ésta los recibieron con agrado y con mucho cariño.


Pocos días de haber llegado allí, viajaron a Caranavi. Allí había un anciano que pasaba sus días en la más absoluta soledad, en contacto con la naturaleza. Los dos jóvenes fueron a visitarlo; éste los recibió con alegría, tratándolos como un verdadero padre.


Un buen día el joven Ismael recordó que había descuidado un poncho en casa de sus padres. Como le era muy apreciado y lo necesitaba decidi;o ir a buscarlo. Para no ser advertido fue de noche y saltó la tapia de la casa paterna con intención de recuperarlo. Al escuchar los padres el ruído que hizo Ismael, creyendo que era un ladrón . Cogieron un hacha para acabar con él. Cual no fue su estupor al constatar en la mañana siguiente que al que habían dado el hachazo era su propio hijo; éste tenía en sus manos el poncho tan deseado. Mucho lloraron sin que por eso remediaran nada.


Mientras tanto la joven lo esperaba en Caranavi muy preocupada. Cuando cierto día, fue a buscar agua en el pozo que usaba la comunidad, de pronto vio el rostro de su prometido en las profundas aguas del pozo. Admirada y asustada fue a dar aviso al anciano solitario. Llorando llevó al anciano al pozo donde éste no vio ningún rostro. Entre lloros la muchacha insistía ver el rostro de Ismael. El viejo insistió que no veía nada.


De pronto se desencadenó un fuerte huracán en el que se dejaba oir la voz de Ismael que decía:


"Mi ponchito… mi ponchito…!!!"


Dorotea impresionada y por consejo del anciano, volvió a casa de sus padres para mandar celebrar una misa por el alma de su amado Ismael; así evitar que el huracán devastara las cosechas de aquel año.

Radio San Gabriel

puerta

JAYLLINAKA (CANTOS)

CHUQILA

Cantón Laqayat jutasaw
Kiripujuro purisaw, qarwan thuqt’astay

Cantón Laqayat jutasaw
Kiripujuro purisaw, qarwan thuqt’astay

QHANA amtasaw jichhax thuqt’astay
QHANA amtasaw jichhax thuqt’astay

Ukhamaw Qullasuyuy markan thuqt’astay
Ukhamaw Qullasuyuy markan thuqt’astay

CHUQILA

Vengo del cantón Lacaya
Llegando a Quiripujo bailo karwani.

Vengo del cantón Lacaya
Llegando a Quiripujo bailo karwani.

Recordandome de Qhana ahora yo bailo.
Recordandome de Qhana ahora yo bailo.

En pueblo Collasuyo bailo alegre
En pueblo Collasuyo bailo alegre

Angel Fernández Flores.

puerta